Kiek laiko vaikas gali žiūrėti ekraną, klausia beveik kiekvienas tėtis ir mama. Vienas filmukas vakare atrodo nekaltas, bet greitai jis virsta dviem, o išjungus televizorių prasideda ašaros. Tuo pat metu ekranai yra kasdienybės dalis, todėl visiškai jų atsisakyti pavyksta retai kuriai šeimai.
Šiame straipsnyje apžvelgiame, ką sako Pasaulio sveikatos organizacija, kaip rekomendacijas pritaikyti skirtingam amžiui ir kaip susitarti taip, kad ekranų laikas netaptų kasdieniu konfliktu. Tai bendros gairės. Jei vaiko elgesys, miegas ar kalbos raida kelia nerimą, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju arba pediatru.
Ką rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija
Pasaulio sveikatos organizacija 2019 metais paskelbė gaires apie vaikų iki 5 metų fizinį aktyvumą, sėdėjimą ir miegą. Jose kalbama apie sėdint praleidžiamą laiką prie ekrano, pavyzdžiui, televizoriaus, planšetės ar telefono.
- Kūdikiams iki 1 metų ekranų laikas nerekomenduojamas.
- 1 metų vaikams sėdimas laikas prie ekrano nerekomenduojamas.
- 2 metų vaikams ne daugiau kaip 1 valanda per dieną, o mažiau yra geriau.
- 3–4 metų vaikams ne daugiau kaip 1 valanda per dieną, o mažiau yra geriau.
Svarbu suprasti, kodėl atsirado tokios ribos. Gairės nesako, kad vienas filmukas pakenks vaikui. Jų esmė kitokia: mažas vaikas geriausiai vystosi judėdamas, žaisdamas, kalbėdamas su žmonėmis ir pakankamai miegodamas. Kiekviena valanda prie ekrano dažnai atima laiką iš šių veiklų.
Kiek ekrano laiko tinka pagal vaiko amžių
Skaičiai padeda, bet šeimai dar naudingiau žinoti, kaip ekranų laikas atrodo praktiškai. Toliau pateikiame paprastą orientyrą.
Iki 2 metų
Tokio amžiaus vaikui ekranų geriausia vengti. Vaizdo skambutis su močiute yra kitoks atvejis, nes tai gyvas pokalbis, o suaugęs žmogus padeda vaikui į jį įsitraukti. Jei retkarčiais tenka įjungti filmuką, rinkitės lėtą, trumpą turinį ir žiūrėkite kartu.
2–3 metai
Ribą galima laikyti ne daugiau kaip valandą per dieną, bet daugeliui šeimų pakanka vieno ar dviejų trumpų filmukų. Tinka lėtas tempas, paprasta istorija, aiški kalba ir mažai triukšmo. Mažyliui naudinga, kai šalia yra suaugęs žmogus, kuris įvardija, kas vyksta ekrane.
4–5 metai
Vaikas jau supranta ilgesnes istorijas, todėl galima žiūrėti ilgesnius filmukus. Vienas ilgas filmas per dieną jau gali viršyti valandą, todėl jį geriau palikti savaitgaliui ir padalyti į dvi dalis. Tai ne bausmė. Dalijimas į dalis mažina nuovargį, o kita dalis tampa laukiamu įvykiu.
6 metai ir vyresni vaikai
Čia griežto vieno skaičiaus nėra, nes minėtos gairės skirtos jaunesniems vaikams. Vietoje minučių skaičiavimo verčiau žiūrėti į pusiausvyrą. Ar vaikas pakankamai miega ir juda? Ar spėja atlikti namų darbus? Ar susitinka su draugais? Jei atsakymai teigiami, ekranų laikas tikriausiai yra normos ribose.
Kuo žiūrėjimas skiriasi nuo žiūrėjimo
Ne visos minutės prie ekrano vienodos. Pusvalandis prie ramaus filmuko kartu su tėčiu ir pusvalandis prie automatiškai besikeičiančių trumpų vaizdo įrašų yra visai skirtingi dalykai. Todėl vertinant verta klausti ne tik kiek, bet ir ką bei kaip vaikas žiūri.
- Turinys: ar istorija tinka amžiui, ar vaikas ją supranta, ar joje nėra bauginančių scenų.
- Tempas: greitai besikeičiantys vaizdai ir garsūs efektai mažesniam vaikui gali būti per stiprūs.
- Kompanija: kartu žiūrint galima paaiškinti, nuraminti ir aptarti, kas nutiko.
- Pabaiga: filmukas su aiškia pabaiga lengviau išjungiamas nei nesibaigiantis įrašų srautas.
Ypač atsargiai verta žiūrėti į automatinį kito įrašo paleidimą. Jei vaikas žiūri vienas, ši funkcija labai greitai pailgina ekranų laiką, o tėvai to net nepastebi. Daugelyje platformų ją galima išjungti nustatymuose.
Kaip susitarti dėl ekranų be ašarų
Sunkiausia dalis dažnai būna ne riba, o jos laikymasis. Keli paprasti įpročiai padeda išvengti kasdienių derybų.
- Susitarkite iš anksto. Prieš įjungdami pasakykite, kiek filmukų žiūrėsite, ir laikykitės žodžio.
- Rinkitės epizodus, o ne minutes. Mažam vaikui „du filmukai“ suprantama geriau nei „dvidešimt minučių“.
- Įspėkite prieš pabaigą. Pasakykite, kad liko vienas epizodas ir po jo eisite valgyti arba į lauką.
- Numatykite, kas bus po to. Vaikui lengviau išjungti ekraną, kai laukia kita aiški veikla.
- Laikykite ekranus toliau nuo miegamojo ir valgymo stalo.
- Rodykite pavyzdį. Vaikas greitai pastebi, kiek laiko tėvai praleidžia telefone.
Kai šeima turi nuolatinę tvarką, vaikas mažiau derasi. Pavyzdžiui, filmukas po pietų miego arba šeimos kino popietė šeštadienį tampa įprastu dienos ritmu, o ne kasdienio prašymo tema.
Ekranai ir miegas
Miegas yra viena svarbiausių priežasčių prižiūrėti ekranų laiką. Vakare žiūrimas įdomus filmukas gali vaiką sužadinti, o nebaigta istorija neleidžia nurimti. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia kokybiško miego svarbą mažiems vaikams, todėl vakarinę rutiną verta saugoti.
Geriausia ekranus išjungti gerokai prieš miegą ir jų vietoje rinktis knygą, dainą ar ramų pokalbį. Jei vis dėlto filmukas yra jūsų vakaro dalis, rinkitės trumpą, ramų ir gerai pažįstamą epizodą.
Kada verta sunerimti
Vienas blogas vakaras nieko nereiškia, tačiau kai kurie ženklai rodo, kad ekranų gali būti per daug arba kad vaikui reikia daugiau pagalbos.
- Vaikas nebesidomi anksčiau mėgtais žaidimais.
- Išjungus ekraną kyla stiprūs ir ilgi pykčio priepuoliai.
- Pablogėja miegas arba vaikas sunkiai užmiega.
- Sumažėja judėjimas ir bendravimas su šeima bei draugais.
- Kyla klausimų dėl kalbos raidos.
Jei tokių ženklų pastebite ilgesnį laiką, pradėkite nuo mažų pokyčių ir pasitarkite su šeimos gydytoju. Specialistas padės įvertinti, ar priežastis tikrai yra ekranai.
Ką daryti, kai reikia įjungti filmuką
Ne kiekviena diena būna tobula. Kartais vienam iš tėvų reikia pabaigti darbą, paruošti vakarienę arba tiesiog pailsėti. Tokiu atveju filmukas nėra nesėkmė. Svarbiausia yra bendras vaizdas per savaitę, o ne viena sudėtinga popietė.
Pasiruoškite iš anksto kelis patikrintus filmukus, kad nereikėtų skubotai rinktis. Sudarykite trumpą sąrašą pagal vaiko amžių ir laikykite jį po ranka. Tokiu būdu net skubančios popietės metu vaikas žiūrės tai, ką jau pažįstate ir kuo pasitikite.
Kaip pamatyti tikrąjį ekranų laiką
Tėvai dažnai mano, kad vaikas žiūri mažiau, nei yra iš tikrųjų, nes neįskaičiuoja telefono parduotuvėje, planšetės kelionėje ar televizoriaus, veikiančio fone. Pabandykite kelias dienas užsirašyti visą vaiko ekranų laiką. Toks paprastas dienoraštis parodys, kada ekranai įjungiami dažniausiai ir kurį laiką lengviausia pakeisti kita veikla.
Fone veikiantį televizorių taip pat verta išjungti. Net jei vaikas nežiūri, garsas ir vaizdas blaško dėmesį, o tėvai rečiau kalbasi su vaiku.
Dažniausi klausimai
Ar vaizdo skambutis skaičiuojamas kaip ekranų laikas?
Formaliai tai ekranas, bet gyvas pokalbis su artimuoju yra kitokia patirtis nei pasyvus žiūrėjimas. Daugelis tėvų jį vertina atskirai.
Ar ugdantys filmukai yra išimtis?
Ne visai. Net geras turinys užima laiką, per kurį vaikas galėtų judėti ar žaisti. Todėl rekomenduojamas ribas verta taikyti ir jiems.
Ar galima savaitgalį žiūrėti ilgiau?
Viena ilgesnė šeimos kino popietė paprastai nėra problema, jei įprastai šeimoje laikomasi pusiausvyros. Svarbu, kad liktų laiko judėjimui ir miegui.
Trumpai
Iki 2 metų ekranų geriausia vengti, o 2–4 metų vaikams pakanka ne daugiau kaip valandos per dieną, ir mažiau yra geriau. Vyresniems vaikams svarbiausia pusiausvyra. Rinkitės tinkamą turinį, žiūrėkite kartu, kai tik galite, ir susitarkite aiškias taisykles iš anksto.
Parašykite komentarą