Atrodė, kad filmukas tikrai vaikiškas, bet staiga pasirodė piktas personažas, vaikas užsidengė akis ir pravirko. O gal baimė atėjo vėliau: vakare jis nenori likti vienas kambaryje ir klausia, ar pabaisa gali ateiti pas jį. Tokios situacijos yra labai dažnos, net ir atidžiai filmukus renkančiose šeimose.
Gera žinia ta, kad dažniausiai baimė praeina per kelias dienas, jei vaikas jaučiasi saugus ir išklausytas. Šiame straipsnyje rasite, ką daryti iš karto, kaip kalbėtis su skirtingo amžiaus vaikais ir ko geriau vengti.
Kodėl vaikai išsigąsta filmukų
Suaugusiam žmogui gali atrodyti keista, kad vaikas bijo piešto personažo. Tačiau mažas vaikas dar kitaip skiria išgalvotą pasaulį nuo tikro. Jam tai, kas rodoma ekrane, gali atrodyti labai tikra, net jei vaizdas animuotas.
Baimę dažnai sukelia ne tik pabaisos. Vaikus gali išgąsdinti tai, ką suaugusieji vos pastebi:
- garsi, įtempta muzika ir staigūs garsai;
- tamsios scenos ir šešėliai;
- personažo pasimetimas arba atsiskyrimas nuo tėvų;
- gyvūnų ar artimų personažų sužeidimas arba mirtis;
- keistai pakitę veidai, kaukės, burtai ir virsmai.
Pavojaus jausmą sustiprina ir nuovargis, vėlyvas laikas bei žiūrėjimas vienam. Todėl tas pats filmukas viename kontekste gali būti visai nebaisus, o kitame sukelti daug ašarų.
Ką daryti iš karto
Pirmos minutės yra svarbiausios. Jūsų ramybė vaikui parodo, kad jis yra saugus.
- Sustabdykite filmuką. Nereikia laukti pabaigos ar aiškinti, kad tuoj bus gerai.
- Priartėkite. Apkabinimas ir ramus balsas padeda greičiau nei ilgi paaiškinimai.
- Pavadinkite jausmą. Pasakykite: „Tu išsigandai, ta scena buvo baisi.“
- Nesijuokite ir nesakykite, kad nėra ko bijoti. Vaikui baimė tikra.
- Pereikite prie kitos veiklos. Išgerkite vandens, pažaiskite, išeikite į kitą kambarį.
Jei vaikas nori baigti filmą, kad pamatytų, jog viskas baigiasi gerai, galite tai padaryti kartu arba pasakyti pabaigą žodžiais. Daugeliui vaikų padeda žinojimas, kad istorija baigėsi saugiai.
Ką sakyti pagal vaiko amžių
Tas pats paaiškinimas nevienodai veikia skirtingo amžiaus vaikus, todėl kalbėkite pagal jų supratimą.
2–4 metai
Tokio amžiaus vaikui logika padeda mažai. Sakymas, kad pabaisos nėra tikros, dažnai neveikia, nes jis dar blogai skiria tikrą ir netikrą. Daugiausia padeda artumas, įprasta rutina ir paprasti sakiniai: „Tėtis čia. Tu saugus. Filmuko nebėra.“
5–7 metai
Vaikas jau gali suprasti, kad filmuką sukūrė žmonės. Galima papasakoti, kad personažą piešia dailininkai, o balsą įgarsina aktoriai. Kai kuriems vaikams padeda piešimas: nupieškite baisų personažą su juokinga skrybėle arba šypsena. Taip vaikas vėl jaučiasi situacijos šeimininkas.
8–12 metų
Vyresni vaikai žino, kad filmas išgalvotas, bet jie gali nerimauti dėl to, kas gali nutikti realybėje, pavyzdžiui, dėl gaisro, ligos ar nelaimės. Čia padeda atviras pokalbis ir tikslūs faktai. Paklauskite, kas būtent neramina, ir nesistenkite iš karto visko išspręsti.
Kaip padėti, jei baimė grįžta vakare
Vakaras dažnai yra sunkiausias laikas, nes tamsoje vaizduotė dirba stipriau. Čia labiausiai padeda įprastas ritualas.
- Laikykitės įprasto miego laiko ir vakarinės tvarkos.
- Prieš miegą skaitykite gerą, ramią knygą.
- Palikite silpną naktinę lemputę arba praviras duris.
- Leiskite pasiimti mėgstamą žaislą.
- Pažadėkite, kad patikrinsite, kaip vaikui sekasi, ir pažadą ištesėkite.
Būkite atsargūs su purškikliais prieš pabaisas ar lovos tikrinimu. Vieniems vaikams toks žaidimas padeda, tačiau kitiems parodo, kad pabaisa gali būti tikra, nes tėvai ją rimtai tikrina. Stebėkite, kaip reaguoja jūsų vaikas.
Ko geriau nedaryti
Net ir gerus norus turintys tėvai kartais netyčia sustiprina baimę.
- Nesakykite: „Tu jau didelis, nebijok.“ Tai moko slėpti jausmus.
- Negėdinkite ir nelyginkite su broliu, seserimi ar draugais.
- Nerodykite to paties filmuko dar kartą, kad vaikas „pripras“.
- Negąsdinkite personažu, jei vaikas nepaklūsta.
- Neužmirškite baimės per kelias valandas, jei vaikas apie ją vis grįžta kalbėti.
Kaip išvengti tokių situacijų ateityje
Visiškai apsaugoti vaiko nuo baimių neįmanoma, ir tai nėra tikslas. Tačiau keli įpročiai labai sumažina riziką.
- Prieš rodydami peržiūrėkite filmą arba bent perskaitykite išsamų aprašymą.
- Pasižiūrėkite, ar nėra baisių scenų, antagonisto ar artimųjų netekties temos.
- Pasitarkite su kitais tėvais, kurių vaikai panašaus amžiaus.
- Žiūrėkite kartu, ypač pirmą kartą.
- Rinkitės dienos laiką, o ne vakarą prieš miegą.
- Atminkite, kad studijos rekomenduojamas amžius yra tik orientyras.
Jei vaikas jautrus, neskubėkite prie ilgų filmų. Ilgesnis filmas turi daugiau įtampos ir dažnai ryškesnį antagonistą. Pradėkite nuo trumpų epizodų ir pereikite prie ilgesnių, kai vaikas pats to nori. Taip pat paaiškinkite iš anksto: „Čia bus trumpa liūdna vieta, bet viskas baigsis gerai.“ Daugeliui vaikų toks perspėjimas labai padeda.
Kada kreiptis į specialistą
Dažniausiai baimė silpnėja per kelias dienas ar savaitę. Jei taip nėra, verta pasitarti su šeimos gydytoju arba vaikų psichologu. Atkreipkite dėmesį, jei:
- košmarai ar miego sutrikimai tęsiasi kelias savaites;
- vaikas vengia įprastų veiklų, darželio ar mokyklos;
- atsiranda stiprus nerimas, kuris neslūgsta;
- baimė neleidžia šeimai gyventi įprastu ritmu.
Tai nereiškia, kad su vaiku kas nors negerai. Kartais filmukas tik atskleidžia nerimą, kuris jau buvo, o specialistas padeda greičiau rasti tinkamą būdą.
Kaip kalbėtis apie baimę kitą dieną
Kitą dieną, kai vaikas pailsėjęs, grįžti prie temos dažnai būna lengviau. Nereikia specialaus pokalbio. Dažniausiai geriausiai sekasi eidami į lauką, piešdami ar važiuodami automobiliu, kai nereikia žiūrėti vienas kitam į akis. Paklauskite paprastai: „Vakar ta scena tave išgąsdino. Ar dar apie ją galvoji?“
Išklausykite iki galo ir neskubėkite aiškinti. Kartais paaiškėja, kad vaiko neramina visai ne tai, ką manėte. Tėvams gali atrodyti, kad baisus buvo drakonas, o vaikas iš tikrųjų nerimavo, kad mažas personažas pasiklydo ir liko be mamos. Sužinoję tikrąją priežastį, galėsite pasakyti tai, kas jam iš tikrųjų padės.
Galite pasinaudoti ir žaidimu. Mažesni vaikai dažnai atkartoja baisią sceną su žaislais. Leiskite tai daryti ir, jei vaikas nori, prisijunkite. Žaisdamas jis pats valdo, kas nutiks, ir gali sugalvoti saugią pabaigą. Tai natūralus būdas apdoroti tai, kas jį išgąsdino, todėl nereikia to stabdyti.
Pagirkite vaiką už tai, kad pasakė, kaip jaučiasi. Jis supras, kad apie baimes galima kalbėti, o tai labai svarbu ir ateityje, kai sunkumai bus didesni nei vienas filmukas. Netgi jei po kelių savaičių vaikas vėl prisimins tą sceną, priimkite tai ramiai ir dar kartą išklausykite.
Dažniausi klausimai
Ar normalu, kad vaikas bijo labai vaikiško filmuko?
Taip. Jautrumas labai skiriasi. Scena, kuri vienam vaikui atrodo juokinga, kitam gali būti labai baisi. Tai nerodo jokios problemos.
Ar reikia uždrausti tą filmuką?
Geriausia kurį laiką jo nerodyti. Vėliau, kai vaikas paaugs, galite pabandyti dar kartą kartu, jei jis pats norės.
Ar vaikui sveika šiek tiek bijoti?
Nedidelė įtampa saugioje aplinkoje, šalia suaugusiojo, gali padėti mokytis tvarkytis su jausmais. Tačiau ribą nustato vaiko reakcija, o ne filmo reklama.
Trumpai
Jei vaikas išsigando filmuko, sustabdykite jį, nuraminkite, pavadinkite jausmą ir pereikite prie saugios veiklos. Kalbėkite pagal vaiko amžių, saugokite vakarinę rutiną ir nereikalaukite būti drąsiam. Jei baimė ilgai neslūgsta, pasitarkite su specialistu.
Parašykite komentarą